- pakinkliu
- pãkinkliu adv. per pakinklius: Kad ligonis myžio[ja], bėga vanduo pãkinkliu, t. y. pagal kinkles J.
Dictionary of the Lithuanian Language.
pakinkliu
Look at other dictionaries:
pakinklis — pakìnklis sm. (1) užpakalinė kelio sąnario dalis: Kad privargau, net pakìnkliai dreba Ds. Pakinkliai linksta – atejo senatvė Ut. Pardien an kojų, net jau pakìnklius insopo Ut. Nelįsk, aš tau pakìnklius pakaposiu! Užv. Štai gausi par… … Dictionary of the Lithuanian Language
braukyti — braukyti, braũko, braũkė iter. braukti. 1. šluostyti; traukyti: Ji voratinklius braũko su šluota nuo lubų Rm. | Braũko armonikėlę per lūpasi čirpina Gs. ║ braukiant skinti, smaukyti: Braũko rugių varpas eidamas Ktk. Braũko šluotų lapus… … Dictionary of the Lithuanian Language
grabšt — gràbšt interj. krapšt, kepšt: Tik aš jam gràbšt, jis šast! Grž. Šuva gràbšt už pakinklių Grž. Tik klausau – gràbšt gràbšt, nagi žiūrau – kiškis medelį graužia Pns … Dictionary of the Lithuanian Language
kenklė — kenklė̃ sf. ppr. pl. (4) 1. K, J, BŽ507 užpakalinė kelio dalis, pakinklis, linkmuo ar kojos dalis ties pakinkliu, kinklė: Kenklės jam truputį linksta iš nuovargio rš. Rudkis smeigiasi pakąsti jam kenklę Mc. Kad davė per kenklès, ir suklupau Stč … Dictionary of the Lithuanian Language
pakiškė — pakiškė̃ sf. (3b) 1. K tarpkojis ties pakinkliu, žemiau linkmens: Pro pãkiškę išlindo Grž. Ar pro pãkiškę toli numesi [akmenėlį]? Grž. 2. N, NdŽ kelio linkmuo … Dictionary of the Lithuanian Language
pavilkti — 1 pavil̃kti, pàvelka (pavel̃ka), o K, Rtr, KŽ, DŽ1; L 1. tr. SD286, Sut kiek vilkti paviršiumi: Pavilkaũ iš vietos maišą, pilną grūdų J. Gerokai pavil̃ko rąstą NdŽ. Pagriebęs už kojų [vagį], pavilko į laukymę, iškasė duobę, įmetė ir užkasė… … Dictionary of the Lithuanian Language
traukti — traukti, ia, ė I, K, J, Š, Rtr, DŽ, KŽ; SD113, SD258, Q658, R413, R, H, Sut, N, L, M 1. tr., intr. LL294, NdŽ suėmus ar paėmus už ko jėga stengtis artinti savęs link, versti pajudėti savęs link, tempti, tęsti: Dešine ranka traukiame žnyplėse… … Dictionary of the Lithuanian Language
įgriebti — įgriẽbti, ia, į̃griebė tr. 1. pagauti, nutverti: Ar už pakinklių šuo įgriebė, kad teip surikai? Srv. Javus į kuliamąją mašiną bekišant, jam ranką įgriebė LC1887,48. Į̃griebė vaikas dūmų, tai kosti Raud. 2. pričiupti, įveikti: Na, palauk, sako,… … Dictionary of the Lithuanian Language
